kibintojas

kìbintojas (-is K, N), -a smob. (1), kỹbintojas (1) Als; SD46 kas kibina, liečia, erzina ką: Drauge gynės ir nuo kito sodžiaus užpuolikų ar miestelio kibintojų Vaižg. | prk.: Mumus visiems, kibintojams kalbos ir rašysenos, pridera maldauti K.Ob. (Obelaitį, t. y. Jablonskį), idant teiktųsi nepraleisti nė vieno mūs paklydimo V.Kudir.